Darbas, hobis ir gyvenimo būdas ...
Medžio esu pašauktas prieš ketvertą metų, jį pamilęs ir duoną iš tos medinės meilės pelnąs. Atidumas ir meilė savo darbui, teorinės žinios, kasdienė praktika, bei didelis arsenalas kokybiškų įrankių leidžia nepriekaištingai išpildyt tiek savas, tiek Jūsų mintis ir svajas.
Darau baldus tik iš medžio, tikro medžio , nė jokių lukštų anei lamelių, jokių įmitacijų, nei gaminiuose, nei gyvenime. Jei daryt, tai daryt tai kas tikra, iš to kas tikra, natūralu, gamtoj sutinkama.
Medinis baldas – ilgam gyvenimui, regis šiais laikais daugelį tai trikdo – juk kur kas smagiau sukt vartojimo ratą kas penkmetį išmetant senus plokštės dirbinius ir parsivežt vėlei madingus šviežutėlius, dar lengvesnius ir dar labiau tviskančiais fasadais :)
Medinis baldas gaminamas su geromis mintimis ir ketinimais, galvojant apie tą, kuris jį naudos, manding įgauna energetiką. Teigiamą energetiką. Aš tuo tikiu ir tą jaučiu. Ir tikiu, jog dažnas mano užsakovas tai jaučia, tegul to ir neįvardindamas. Ezoterika? Galbūt, tačiau aš pats perku duoną iš rankų tų, kurios pačios sumala, pačios suminko, ir grūdus, žinau, jie perka iš tų, kurie pavasarį rugius sėja gerų minčių lydimi. Laukiu trečiadienio vakaro, kada jin kepama, važiuoju 10km į mišką šilto kepaliuko parsivežt ir valgydamas jį (o ten nėra ničnieko daugiau, kaip tik vanduo ir rugys) aš jaučiu, jog gaunu kažką žymiai daugiau nei tik gardų maistą kūnui ...
Tikiu, tuom ką darau ir darau tai, kuom tikiu. Nesakau, jog moku viską, bet ką apsiimsiu padaryt, padarysiu kokybiškai ir laiku. Mielai imuosi neišbandytos konstrukcijos baldų, gaminių ar statinių – jei vienam tai padaryt nepakanka įgudžių ar staklyno, padarau su mokytojo ar kolegos pagalba.
Ačiū, kad pasitikite ir suteikiate galimybę Jums kurti.